Na dabar jau tikrai viskas baigta:). Belieka tik dar kartą padėkoti visiems lankytojams ir skaitytojams.

Tiesiog.

VISKAS DAR TIK PRASIDEDA!!!

Laukite tęsinio… arba ne… tęsinių, nes didžioji KELIONĖ kažkur dar net neprasidėjo <— suprask, kaip nori:D

Du kartus teko islipti is traukinio, viena karta Kinijos, kita karta Vietnamo pasienyje. Kinieciai bent persviete kuprines, vietnamieciai surinko pasus, liepe uzpildyt deklaracija ir po to sudeliojo tuos uzpildytus lapukus i pasus ir atidave. O Aivarui, kai atidavinejo pasa, tai pasake “very handsom” DDDDDDD Jau galit isivaizduot, kaip visiems buvo juokinga DDD

Nu ir zodziu po visu proceduru per sienas, pamiegoje 4.5 val., 4:50 ryto atvykome i Gialam (3 km nuo Hanojaus). Buvo tamsu, stotis ne pati naujausia, o aplinkui zujantys taxistai siulesi parvesti 3 km iki centro uz 20 USD. Taigi nusijuoke jiems i veidus palaukeme 2 valandas kol prasvito, sedom i autobusa uz 50 ct. ir stai mes jau Hanojuj.

Gan tikrai labai skaniai papusryciavom, pagerem gan stiprios kavos (14 litu uz visus!!!) ir pasivaiksciojom vietinemis gatvemis, apziurejom keleta zymesniu objektu: Hocimino mozolieju (trecias ir paskutinis), literaturos sventykla, tem mokesi protingiausios Vietnamo galvos ir  kalejoma, kur prancuzai kalino vietnamiecius , o veliau vietnamieciai JAV pilotus. Pakeliui iki kitos vietos uzsukom i vietine biblioteka pasinaudoti internetu, tai stai mes ir cia DD

Ai beje, vienas didesniu siandienos nuotykiu – striukes. Silta jau cia, vaikstom tik su maikem, tai pagaliau nusprendem, kad reikia atsisveikinti su zieminem striukem. Sirdis neleidzido labai paprastai ismest. Is pradziu mastem bomzams atiduot, bet baigesi mainais D

Linute savo striuke iskeite i didele keke bananu, Aivaras paaukojo mergaitei is raudonojo kryziaus, nes ana pinigu prase, o Genijus vis dar nesiojas, bandysim issikeist i vietnamietiskas kepures..:)

Tai tiek siam kartui. Ir visai ne trumpai gavos. kaip visada DD nes papasakot norisi viska. iki

Deja, vel reikia pripazinti laiko nera tiek daug, kad galetume tvarkingai rasineti blog’a ir dar nuotrauku sukelti, todel vel to nepadarysim, nes dabar sedim kazkokioj Vietnamo Nacionalinej Bibliotekoj, kur netycia uzsukom, o atradom nemokama interneta ir dar nemomamus tualetos ir dar visai padorius .

O dabar siek tiek apie kelione nuo Pekino:

Is pekino vaziavom 24h traukiniu i miesta Guilin (www.maps.google.com), kuri mums rekomendavo kiniete, pas kuria gyvenom ir siap sutikti zmones:). Is tikruju, taip ir buvo, miestas visai nieko ir tikrai skiriasi nuo didmescio, pvz Pekino. Nors ir atvaziavome tik vakare, bet spejome nemazai po miesta pasivaiksciot ir pajaust siek tiek vakarinio gyvenimo bei graziu vaizdu prisiziurejom.

Kita diena issinuomavome dviracius kazkur uz 6 Lt zmogui visai dienai . Deja, oras nebuvo labai gerai, siek tiek lijo, bet vis tiek mes sau pramoga pasidarem ir per lietu vazinejom . Kartais aisku ir nustodavo lyt . Vazinejom po visokius turistinius objektus, taciau beveik niekur nejom, nes buvo pakankamai brangu (nuo 15lt zmogui ir oras ne pats geriausias tuos turistinius objektus apziurinet buvo), taciau vis delto i viena nuejome – uolas tokias ir sumokejome kiekvienas po 30lt… Tikimes, kad tai buvo vienintele ir didziausia musu keliones klaida…:D Tikejomes gauti zymiai daugiau, bet tai nieko… pasimokem…

Taip ir prasivazinejom tais dviraciais iki kuciu vakaro. Tikriausiai kyla klausimas, kaip mes kucias atsventem, tai drasiai sakom, kad PUIKIAI , bet namie aisku butu zymiai geriau . Taigi, nuejome i parduotuve, apsipirkome uz 70lt visokiausiu “made in china” maistu ir pasidarem sau 12 patiekalu kuciu vakarone:).  Dar lauzem sausainius ir palinkejimus sakem:D…

Kita diena anksti kelemes, nes reikejo vaziuoti prie “Li” upes,  kuria plaukeme bambukine valtimi ir grozejomes nuostabiais vaizdais. Toki dalykeli, mums taip apt parekomendavo. Kainavo visai nebrangiai – 45 LT uz privatu autobusiuka iki tos vietos, is kurios isplaukem, uz pacia valti su “vadeliotoju”, 3.5h plaukima ir autobusa atgal…:) Dar praleidom pora valandu tradiciniame kinieciu kaimelyje, kur matem visokiu buivolu, ilipom i didziuli kalna su 1159 laiptu…:). Grizom i hosteli pakankamai velai, todel Kaledas pazymejom kukliai:).

Dar kita diena, dar anksciau reikejo keltis…, nes lauke 5h kelio traukiniu i miesta Nanning (www.maps.google.com),  tenais apie 5h laukimo ir po to vakare i tiesiai i Hanoju:). Deja traukinys i Nanning’a nebuvo labai patogus miegojimui nebuvo, tai prasikankinom, bet nieko…:) Juk zinojom, kad nebus poilsine kelione.:) Uztat patyrem tikraji jausma, kuri jaucia kinieciai vazinedami is miestu i miestus:D. Bajeriu tai geru buvo irgi… Ateina atrodo normalus traukinio palydovas su kazkokiom kinietiskom kojinem ir pradeda sukaut bei demonstruot jas visam vagonui, kad po to visi pirktu…:)

Taip ir atvaziavom i Nanninga, tai turedami apie 5h spejom tik pavalgyt, bilietus nusipirkt, i tulika nueit, pinigus issikeist ir pavalgyt nusipirkt. Idomiausias momentas buvo tada, kai reikejo keistis pinigus… Trumpa istorija skamba taip: ateiname mes i viena didziausiu kinijos banku “BANK OF CHINA”, paprasom, kad iskeistu pinigus, bet pasirodo jie nekeicia… Bet tai juk nebeda, nes tame paciame banke sutikome kazkokia mociute, kuri pasirodo gali mums PAKEISTI… Tai atsisede vidury banku ant suoliuko, su kazkokio policininko prieziura, issikeitem mums reikalingas sumas pinigu ir nelabai laimingi isejome… Nes kaip visada mus siek tiek apgavo, sikart gal ant kokiu 15 lt del kurso skirtumo… Deja, neturejome kitos iseities, nes kazkaip dar reikejo pasikeisti korejos valiuta, kurios uzsiliko nemazai.., be to reikejo vietnamietisku pinigu, nes del Vietnamo nebuvome tikri…

Pratesimas kitame irase

Nuo siol ir dar koki menesi ir siek tiek sis blogas bus siek tiek kitos:). Pagrindiniai 2 skirtumai:

1. Viskas bus rasoma be lietuvisku raidziu, bet tai jau turejote pastebeti, kadangi tose salyse, kuriose mes planuojame apsilankyti lietuviskas klaviaturas surasti yra pakankamai sunku. Aisku galima butu bandyti instaliuoti ten viska… bet tai bus gerai ir taip:D

2. Svarbesnis pasikeitimas tas, kad sis blogas kuri laika bus ne Eugenijaus ir Linutes nuotykiai, bet Eugenijaus, Linutes ir Aivaro nuotykiai…:) Kadangi anas ilgaplaukis yra vienas is triju Azijos pavergeju . (veliau idesim Aivaro foto ir pakeisim blogo pavadinima:P)

O dabar labai greitai prie temos… Kadangi dabar jau po 1h nakties, o rytoj reikia keltis anksti (apie 8h ryto) ir lekti i miesta, kadangi musu hosteriai  isvaziuoja i darbus…, tai parasysim labai trumai, o viska placiau aprasysim ir nuotraukas sukelsim, kai turesim daugiau laisvo laiko…

Trumpai:

Mums siuo metu yra viskas gerai, nieko kol kas neatsitiko, esame visiskai patenkinti savo, kol kas dar tik 3 dienu kelione. Nemzai visko pamatem taip pat:). Sian buvom ant Didziosio Kinijos Sieno – nieko cia ir nepridursi:) kazkas ispudingo tai yra, tikrai:). Placiau apie viska veliau…:)

Gyvenam pas tokia seima (vyra ir zmona). Vyrui apie 40, zmonai – 25, bet tai cia ne prie ko:). Daugiausiai bendraujam su zmona, angliskai kalba labai gerai, daug zino apie Kinija, tai visko mums pripasakojo:) Turejom galimybe zymiai geriau pazinti Kinija is arciau ir dar palyginti Kinu kultura su Korejieciu – Jega vz (vienu zodziu).

Rytoj vakare iskeliaujam i Kinijos pietus, mazdaug 24h kelio traukiniu, tai nezinau, kiek cia km gausis:D. Velgi turesim galimybe palyginti Kinijos ir Rusijos ilgojo atstumo traukinius:D. Uz traukini reikejo sumoket 43 eurus, tai nzn ar cia daug…:)

Ai, dar galvojom, jog bus labai salta Kinijoj. Tai is tikruju, kol kas labai mums seskasi su oru. Nra silta, taciau ir nera labai labai salta. Siuo metu temperatura diena apie 0 laipsniu…

Tai va tiek va trumpai:) Tiesiog zinokit, kad mums viskas gerai ir mes PAKELIUI NAMO:D.  Kam idomu, laukit tesinio

SU ARTEJANCIOM SVENTEM VISUS!!!

p.s. antro karto jau nebeskaitysiu, tai galit rast daug gramatiniu ir stilistiniu klaidu. Nepykit del to labai

Štai jau beveik dešimt valandų, jau tuoj tuoj reikės atiduoti kompiuterius ir keliauti į kažkokį barą atsisveikinti su visais su kuriais norim ir reikia, nes rytoj jau 8h ryto paliekame baraką ir keliaujame į oro uosto

Iš tikrųjų, galima būtų daug jausmingų ir nuoširdžių žodžių prirašyti, koks dabar mus jausmas apėmęs yra, bet tai turėtumėt numanyti, jei kažkada reikėjo palikti vieną ar kitą vietą, prie kurios smarkiai buvot pripratę ir kurioje turėjote begalę įspūdžių ir įdomių nuotykiu… Tačiau nerašysiu, o pasakysiu tik tiek…

Su artėjančiom šventėm brangieji tėvai, draugai, tetos, dėdės, giminės, šiaip nepažįstami ir visi kiti, kurių čia nepaminėjom!!!

Nuoširdžiai dėkojame, jog skaitėte mūsų nuotykius Korėjoje, nuoširdžiai dėkojome, jog Jums rūpėjo, ką mes čia veikėm ir kaip jautėmės.

Ypač norėtumėme padėkoti SAVO TĖVAMS už palaikymą ir ypač finansinę pagalbą, be kurios čia tikrai mūsų nebūtų

Taip pat dėkojame dviems labiausiai besireiškiantiems komentatoriams: Justei ir Rūtai

Bei visiems visiems, kurie mūsų laukia sugrįžtant

Tikimės, jog tai ne paskutinis įrašas apie P. Korėją, nes dar tikrai liko ką pasakyti ir kuo pasidalinti

O dabar belieka tik priminti, jog mes grįžtame sausio 23 dieną

Dar kartą visus su artėjančiom Šventom Kalėdom, Kūčiom ir Naujaisiais Metais Pašėlkit kaip reikiant!!!:D

Jau greitai susimatysim. Labai labai visų pasiilgom *****

Nu va, o dabar prie temos!

Paskutinės dienos rytas, liko labai labai labai mažai laiko padaryti labai labai labai daug dalykų, tai trumpai brūkštelsiu, ką gi mes veikėm jau visi trys:D

Visų pirma tai Aivaras ATVAŽIAVO!:D Planavo 20.00, atvažiavo 00.30, bet ATVAŽIAVO!!!! DDDD

O buvo taip… Vieną dieną mes su Aivaru susitarėm, kad kadangi jis baigia savo sesiją anksčiau, tai pas mus atvažiuoja ketvirtadienį ryte, nes pas mus iki tol egzaminai, o pats susirandą kokią nors vietą Seule .

Bet tai ne visada juk sekasi laikytis plano, todėl štai Aivaro laiškas mums pirmadienį 3h dienos (tikimės nesupyks jis labai:D):

Sveiki,

numetinejau, nes miegojau ir galvojau, kad zadintuvas ;DD

Nuejau 7 ryto miegot, galvojau, pamiegosiu 2 valandas ir kelsiuos, bet taip gavos, kad tik dabar atsibudau. Zodz, bet dzin.

Dabar varau staigiai detis smutkiu, dar uzsuksiu i unika su Office of International Affairs atsisveikinti ir varysiu i stoti.

Yra du autai iki Suwono – 16:40 ir 19:00. Vaziuoja 3h 20min. Nzn, i kuri spesiu, tai paskambink man pries kiek tau laiko reikia mane pasitikt. (t.y. anksciausiai busiu 20:00 Suwone, tai bent pries 30-60 min gal; ar pasitiksi stoty, ar man i campusa paciam atvaryt ).

Tai va taip va:D Teko mums ne ketvirtadienį susitikt, o jau tą patį pirmadienį:D.

Ir kadangi jis nelabai turėjo, kur apsistot, o pas mus barake virė sesijos įkarštis, tai varėm kartu į korėjietiškas pirtis. Jau senokai ketinom ten apsilankyt, bet vis nusikeldavo, o va štai su Aivaru buvo puiki proga. Beje, į pirtis ėjom, nes ten galima likt nakvot visiems Tai va taip:). Tos korėjietiškos pirtys dirba 24/7, tai gali bet kada ateiti, gali pernakvoti, aišku dažniausiai nelabai patogiai, nes reikia ant kietos žemės miegot ir dar su „medine“ pagalvėle bei be apkloto, tačiau patogumas dar priklauso nuo pačios pirties:)

Viskas vyksta maždaug taip: ateini, mergaitės į kairę, berniukai į dešinę, o toliau kurį laiką  viskas vyksta atskirai: pirmam aukšte nusiauni batus, nueini iki spintelių nusirengi (visiškai visiškai), užsirakini daiktus ir varai į pirčių ir baseinų patalpą, kur daug nuogų užpakalių ir ne tik matai (priklauso nuo to, į kurią pusę pasukai iš pradžių)

Tai įlendi į pirtį, pasipliuškeni, džiakūūūzi, išsiskalauji po dušu ir keliauji į antrą aukštą, ten jau bendra patalpa, gali valgyt, kalbėt, masažuotis, miegot ar pan.

Dar yra visokių pramogų, tokių kaip kompų salė, masažuojančios kėdės, vaikų kambariai, masažai už papildomą mokestį ir t.t.

Kitas dienas Aivaras žvalgėsi Seule, o mes džiaugėmės sesijos įkarščiu. Kaip Aivarui sekės Seule, jis pasipasakos pats (galiu užsimint, kad netikėtai gerai), o mes vos tik parašę paskutinįjį egzaminą, iškeliavom susitikt su Aivaru. Beje, Aivaras supažindino mus su lietuviškai kalbančiu korėjiečiu, anas, kaip supratau, jau 2,5 metų studijuoja LT.

Tą vakarą kai nusipirkom paskutinius trūkstamus suvenyrus, striukes Kinijai, kažkas džinsus

Dar atsimenat pirmąjį šio blogo sakinį?

Kai baigėm, buvo panašiai pusė pirmos, tai keliavom darkart į pirtį nakvot, tik šį kartą Seule. Skirtumai buvo du: pirties dydis ir kaina Ši pirtis buvo gerokai didesnė. Principą jau patį pasakojau, tai tiesiog:

1 aukštas – persirengimo spintelės

Rūsys – pirtys ir baseinai

2 aukštas – bendros patalpos

3 aukštas – bendros patalpos

4 aukštas – bendros patalpos ir visokiausios mažos pirtelės, deguonie, anglies kambariai, šaltos, šiltos druskos ir tt..

5 aukštas – trys patalpos su LOVOMIS!!! Vyrams, moterims ir knarkiantiems DDD

Toks malonumas kainuoja maždaug 14-25 LT už kiek nori laiko:). Priklauso nuo to, kurioje vietoje tos pirtys, kokio jos dydžio, lygio ir pan.

Stengėmės iš Seulo į baraką parvažiuoti kuo ankščiau, nes baisiai daug dalykų reikėjo padaryt. Ir pirmų pirmiausiai SUSIKRAUTI LAGAMINUS!!! O tu varge, kaip ilgai užtrunka ir sunku, kiekvieną daiktelį reikia apmąstyt – išsiųst, pasilikt, išmest ar atiduot kam…

Rezultatas (mes trys):

3 dėžės po beveik 20 kg išsiųstos namo per 2-3 mėn.

1 dėžė maždaug 5 kg reikalingiausių daiktų išsiųsta namo per 2-3 sav.

Liko:

Trys pilnos kuprinės daiktų kelionei.

Kompai, kuriuos parveš Laura.

Daiktai, kuriuos užmišom išsiųst, juos parveš Emilija.

Ir MES:)

Tai tiek, o šiandien beliko paskambinti mamai, atsispausdinti paskutinius dokumentus ir bilietus, kurių prireiks, nueiti į oficialią atsisveikinimo su Ajou dalį, gerai išsimiegoti……………………………………… ir ……………………………………………………………………

ON THE ROAD AGAIN!!!!

A.k.a. Mes pakeliui namo!!!!

Taigi, antradienį po paskaitos, kaip visada išlėkėme į Seulą.

Jau porą mėnesių norėjome nuvažiuoti į tą vietą, į kurią tik dabar nuvažiavome. Neatsimenu, kaip tiksliai vadinasi, tačiau tai yra žymi tvirtovė, kurią kartais vadina „Didžiąja Kinijos Siena Korėjoje“.

Nežinau, kaip atrodo Kinijos siena, bet turėsime progą palyginti PP.

Esmė, kad norėjome nuvažiuoti prie to „fortress‘o“, pabūti 1-2h ir keliauti kitur, tačiau kol atradom tą vietą… o po to dar sužinojom, jog iki tos tvirtovės pusvalandį į kalną lipti, o jei nori visą apeiti, tai reikia 4-5h, nes apie 12km ilgio jis…

Žodžiu, galiausiai abu pavargę, aišku neapėję visų 12km, nusprendėme išbandyti kazino Korėjoje…

Čia tai kuriozas ir fiasko…:)

O buvo taip… Nuvykome mes į tokį COEX didžiulį prekybos centrą (atrodo rašėm apie jį kažkada), kuriame yra įsikūręs kazino. Atradom spintelę rakinamą, tai pasidėjom kuprines, nusiėmėm striukes, pasipuošėm ir, kaip tikrai pasiturintys užsieniečiai, nuėjome tiesiai į kazino:).

Ten patikrino mūsų pažymėjimus ir įleido, o tada viskas ir prasidėjo:).

Priminsiu, kad tai buvo pirmas mūsų kartas kazino…

Taigi, vaikščiojom mes pirmyn-atgal, stebėjom žmones, žaidimo aparatus ir galvojom, ką gi čia mums reikia daryti… Nuėjom prie kažkokio langelio, galvojom žetonus išsikeisim, tačiau mus patikino, jog jokių jie žetonu neturi, visur grynais pinigais reikia žaisti .

Ai, prieš tai dar galvojom, kad maximum galim pralošt po 20 LT.

Kazino tai toks per 2 aukštus ir nemažas:). Pavadinimas  - „Seven Luck“:D.

Na ir stebėjom mes, ką žmonės daro, tai bendrą tokią išvada galima būtų padaryti: tokiom sumom, kurią mes turėjom, niekas nežaidė:D, tai aiški gėda buvo, bet pof…

Ir taip vargais negalais, prisėdom mes prie žaidimo aparato, o ten jau kitas iššūkis laukė – kaip juo naudotis… Spaudinėjom mes ten kažką, bandėm skaityti instrukcijas, bet galiausiai nutarėm žaisti…:D

Įmetėm vieną monetą – pralošėm, antrą – pralošėm, trečią – pralošėm. Ir taip 10 Lt… Vien tik pralošimai, jokių ženklų, kad gali kažką laimėt… Čia ir baigėsi mūsų lošimas:D.

Dar pavaikščiojom aplinkui šiek tiek ir iškeliavom:D.

Tai va tokia patirtis buvo:). Dabar jau nebežinom, ar eisim dar:D.

Ilgaplaukis baltapūkis jau su mumis, šiuo metu pas mus barake… Lagaminai išsiųsti… Ko dar reikia?:)

Štai dar viena užuomina Jums, bet tai dar ne viskas:D

Viso patiekalo kaina yra 36 Lt, tačiau 4-turi žmonės dažniausiai jo nesuvalgo, o 5-iems būna kaip tik .

Mane tai labiausiai žavi „Sea Food“, kurio ten yra laabai daug .

Ai gal šiek tiek nuotraukų, kaip visada…:D nes jau nebeina kažką labai rimtai rašyt, kadangi nuotaikos jau kelioninės ir šiaip nežinau, kažkaip dabar viskas faina .

Ilgas postas, nu bet kam įdomu, tai paskaitys:)

Tikrai ne vieną kartą jau minėjom, kad dėstytojų ir studentų bendravimas Korėjoje gerokai skiriasi nuo to, kuo baisėjomės trejus metus Lietuvoje.

Pradėsiu nuo pat pradžių:

Dėstytojams yra įdomu, su kuo praleidžia visą semestrą. Per pirmąją paskaitą dauguma dėstytojų paprašo parašyti apie save esė. Iš kur esi, kuo domiesi, ką iki šiol veikei, kodėl pasirinkai šį dalyką ir pan. Ir žinot, kad dar labiau nustebino, ogi kiekvienas dėstytojas su įdomumu ir perskaitė, nes jam studentai yra įdomūs.

Dviejų dalykų dėstytoja skirdavo penkias minutes kiekvienos paskaitos pradžioje prieš visus studentus papasakot, ką įdomaus perskaitė apie kitus studentus. Ir taip po mėnesio visi kažką žinojome apie savo grupiokus, nes, pasirodo, kiekvienas žmogus yra įdomus, turi savo pomėgių ir visokių dalykų yra pasiekę gyvenime, apie kuriuos niekada nepagalvotum.

Aš suprantu, kad dėstytojams Lietuvoje yra daug sunkiau išmokti studentų vardus, tačiau šičia, Korėjoje, kiekvienas dėstytojas žinojo kiekvieno savo studento vardą, juo ir kreipėsi paskaitų metu. Kaip tik šiandien atsiminiau vieno gerbiamo VU dėstytojo pavyzdį, kuris į savo studentus kreipėsi skaičiais. Aš buvau 0901 (9 grupė, 1 numeris sąraše). Ir ką tu jam? Mažų mažiausiai, tai menkina tave kaip asmenybę, ką jau kalbėti apie motyvaciją mokytis ir geranoriškumą dėstytojo atžvilgiu. O šičia maždaug viskas priešingai. Kiekvienas dėstytojas parodo susidomėjimą kiekvienu savo studentu. Netgi pasikviečia pasikalbėti apie ateities planus, ką veiksi po studijų, ar patiko Korėjoje ir dėstomos paskaitos.

Ir domisi ne tik exchange studentais, o kaip tik korėjiečiais dar labiau! Kiekvienas dėstytojas nori padėti išmokti savo studentams viską kuo geriau. Nori padėti apsispręsti dėl ateities ir pan.

Žodžiu, rezultatas yra tas, kad studentai lanko paskaitas, noriai mokosi, diskutuoja ir tt. Man asmeniškai didžiausias skirtumas yra tai, kad dėstytojams čia patinka daryti tai, ką jie daro. Kiekvienas ruošiasi paskaitoms, galvoja apie studentus ir sukuria atmosferą abipusiam bendravimui. Neįsivaizdavau iki šiol kaip tai turi atrodyti, nes trejus metus maniau, kad EF dėstytojų tikslas yra išdėstyti tai, ką jie privalo išdėstyti.

Atsiminiau, kaip kažko paklausus dėstytojų atsakymas būna, kad jei nesupranti, tai pamąstyk, ar tikrai turėtum studijuoti universitete. Arba jei esi pavadinama „višta“, tai dar visai švelnu. Atsiminiau, kaip nuėjus pas gerb. profesorių į katedrą pasiklausti dėl klaidų, kurias padarei egzamino metu, esi pažeminamas: „dar niekada pas mane nebuvo tokio studento“, „nesuprantu, kaip tau negėda man į akis žiūrėti ir ateiti aiškintis“ ir pan.. nebepamenu jau. Ir tada pamąstai sau, kaip Vadybos dėstytojas per paskaitas gali kalbėti apie motyvaciją ar įvairius vadovavimo stilius…

Tai grįžtant prie Korėjos, kiekvienas dėstytojas turi savo priėmimo valandas, kai maždaug kas antrą paskaitą primena, jog jei tik turim klausimų, eitume ir klaustume nedvejodami. Prieš egzaminą taip pat yra nustatytos valandos, kai dar gali ateiti kažką išsiaiškinti, ko nebesupratai besimokydamas.

Dėstytojai prašo feadback‘ o. Nieko įspūdingo – išdalino baltus lapus ir paprašė parašyt, kas patiko, kas nepatiko ir siūlymus.  Kitą paskaitą pirmoji skaidrė buvo feadback‘o apibendrinimas. Studentams labiausiai patiko tai: … Nepatiko tai:…   Šitą išspręsime šitaip. Ką manot? O šitą paliksim, kaip buvo.:) Taip pat dėstytojas bendraudamas ir asmeniškai paklausia daugumos studentų nuomonės apie paskaitų kokybę. Aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kam dėstyti, jei nežinai, ar tiem, kam dėstai patinka tavo paskaitos, arba dar blogiau – niekam nepatinka. Argi patys dėstytojai neturėtų norėti, kad visi būtų patenkinti.

Ne tik bendrauja, bet ir stengiasi suartinti studentus vienus su kitais. Du kartus vienas dėstytojas (kuris beje turi profesoriaus vardą ir jo darbai yra publikuojami top 3 pasaulio moksliniuose žurnaluose ir n duomenų bazių) atsinešė keletą butelių sulčių, keletą pokų sausainių ir paliko 10 min paskaitos gale, kad visi vieni su kitais susipažintų. Aišku, šito niekas daryti neprivalo, ypač pilnai JR1 auditorijai. Tačiau, jei dėstytojams nepatinka didelės klasės, jei tai trukdo efektyviam mokymuisi, kodėl patys dėstytojai neprašo pasikeitimų. Studentams, juk reikia laiko, kad suprastų kas gi čia vis dėlto ne taip. O ir šiaip galit nesakyt, žinau aš atsakymą į šį klausimą – pinigai ir amžius.

Ir galiausiai čia išvis fun, bet pakopinsiu vieno mūsų (geriausio ever matyto) dėstytojo laišką:

Hi guys,

Thanks a lot for the enjoyable class throughout the semester! As announced in class last week, I wish to celebrate with you guys our successful completion of the wonderful semester after your final exam. Please join me at JAN BEERS (잔비어스) at 9pm on Dec. 11 (this Friday). Of course, I will buy the first round of beer for you. If you are late, you will have to buy beer for yourself. ^^

Dan

All in all, priėjau keletą išvadų:

Studentai ir dėstytojai neturi būti toli vieni nuo kitų. Dėstytojo titulas nesuteikia jam jokio pranašumo, ir juolabiau teisės jaustis aukščiau ir įžeidinėti.

Jei dėstytojas nuoširdžiai domėsis studentais ir paprastai su jais bendraus, tai nereiškia, kad studentai užsilips jam ant galvos. Visada išlieka pagarbos kriterijus.

Jei nusprendei visą gyvenimą dirbti su studentais, tai mėk tai ir dirbk dėl jų, nes studentai viską mato ir jaučia.

Tam, kad ir aplinka būtų miela mokymuisi ir bendravimui, visi to turi norėti. O dabar dėstytojai ateina tik paskaityti iš skaidrių, o studentai ateina tik pasėdėt. O, pasirodo, gali būti ir kitaip!

Dėstytojas pietauja su studentais

Norėjau čia dar įterpti paverkšlenimą maždaug gailiuosi, kad studijuoju EF, niekam niekada nerekomenduosiu, savo vaikus išsiųsiu į užsienį arba apmokėsiu studijas ISM ir išvis, kad juos visus kas…nu bet tiek to, gal kitą kartą

Faktas, kad čia papasakojau, išsiliejau, bet nieko vis dėlto nepasiūliau.

Taip pat faktas, kad nėra čia du kraštutinumai, nėra čia visi dėstytojai nuostabūs ir nėra EF visi dėstytojai blogi. Tiesiog, mums čia labai pasisekė su dėstytojais ir neišengiamai pradedi lyginti tai, ką turi, su tuo, ką turėjai.

Yra daugybė priežasčių, kodėl EF negali būti taip pat. Tačiau gal pats laikas suprasti bent tai, kad jei studentai kažką siūlo, tai ne tam, kad lengvai gautų geresnį pažymį, o tokią mintį (per keletą vis siūlymo ir beveik jokių rezultatų metų) esu girdėjus ne kartą.